Kaune iškilsiantis MK Čiurlionio koncertų centras sulaukia vis didesnio visuomenės susidomėjimo. Publika žavisi išskirtine pastato išvaizda, o scenos meno bei kultūros profesionalus domina techniniai parametrai. Smalsumą dar labiau paskatino žinia, jog būsimai aukščiausių standartų klasikinės muzikos erdvei jau išduotas statybos leidimas. Projekto autoriai viešai dalijasi atsakymai apie architektūrinius sprendimus ir akustikos subtilybes.
„Tikriausiai renkant vietą pastatui buvo įvertintos įvairios aplinkybės ir visų pirma – bendra miesto urbanizacijos perspektyva, tad specialistų nuomonė labai pasitikėti. Dėl Koncertų salės išorės taipogi tikriausiai yra bendras užsakovo ir architekto sutarimas. Tačiau tokios paskirties pastato kokybė ir poreikius reikalauja ne tik vieta arterjeras, o tai, kaip organizuojama šio labai specifinio objekto vidinė erdvė“, – apie būsimo koncertų centro paskirtį ir funkcionalumą socialinėje erdvėje rašė kompozitorius, pedagogas Giedrius Kuprevičius, išsakęs savo susidomėjimą šiuo, anot jo, filharmonijos tipo objektu.
Maestro pirmiausia teiravosi, kokia konkreti Koncertų salės paskirtis, kokiai muzikai ir žanrams ji skiriama: „Kiek numatoma klasikinės, teatrinės, pramoginės ar eksperimentinės muzikos atlikimas, nes nuo daugelio kitų su tomis įvairovės reikalavimais susietų būtinų dalykų.“
„Didžioji salė skirta klasikinei simfoninei pilnos sudėties orkestro muzikai, su choru. Mažojoje salėje numatyta elektroakustinė aplinkos keitimo sistema, tad be simfoninės ir kamerinės muzikos ji gali priimti ir kitus muzikos, scenos menų žanrus, taip pat konferencijas“, – paaiškino MK Čiurlionio koncertų centro projektavusios architektų studijos vadovas arch. Rolandas Palekas.
Simboliškas sutapimas: tiek G. Kuprevičius, tiek ir Koncertų centro projektavęs architektas R. Palekas atitinkamai 2013 ir 2014 metais už kūrybinius nuopelnus yra tapę Lietuvos nacionalinės premijos laureatais. Architektas sutiko detaliau paaiškinti ir atsakyti į kiekvieną iš kompozitoriaus pateiktų klausimų.
– Ar numatyta, kur bus laikomi, tarkim, mažiausiai du koncertiniai rojaliai, kaip jie bus transportuojami po pirmos dalies arba tarp kūrinių?
Koncertinių rojalių saugojimui numatyta speciali patalpa, užtikrinant reikiamą mikroklimatą. Iš jos į sceną instrumentai pakeliami platforma – dalis scenos grindų nusileis žemyn. Tarp koncerto dalių, jei prireiks, jie bus laikinai pervežami į užkulisius.
– Ar planuota būsimiems vargonams, kurie įprasti naujose salėse privalomai numatomi?
Taip, scenos galinėje sienoje yra numatyta būsimiems vargonams reikalinga erdvė bei atlikėjo vieta.
– Kaip toli nuo scenos nutolęs dirigento kambarys?
Dirigento ir pagrindinių solistų patalpos yra numatytos prie pat įėjimo į didžiosios prekybos užkulisius.
– Kiek ir kur numatytas orkestro artistinės, repeticijų kambariai ir visi privalomi patogumai (dušinės, tualetai), kur numatyta dalyvių dislokacija atliekant stambius simfoninius-chorinius kūrinius (200–250 atlikėjų scenoje)?
Projekte yra numatyta 9 solistų persirengimo/poilsio kambariai su dušais ir tualetais bei 54 vietų grupiniai persirengimo kambariai. Taip pat yra numatyta iš užkulisių pasiekiami san. mazgai bei pagalbinės ir poilsio patalpos, kurios gali būti pritaikytos didesnių kiekių atlikėjų persirengimui.
– Ar numatytos erdvės naujoje Koncertų salėje gastroliuojančių artistų (bent jau daliai jų) nakvynei?
Ne, vietos atlikėjų nakvynei nėra numatytas. Dalyje solistų persirengimo patalpos yra numatytos užtektinai vietos, jei ateityje kiltų poreikis vietos nakvynei įrengti.
– Dabar statomose koncertų salėse jau būna pažymėti stacionarūs laiptai atskiroms orkestro grupėms (styginiams, pučiamiesiems, mušamiesiems) ir privalomai chorui – ar tai numatyta, ar vėl bus statomi laikini, dažniausiai girgždantys stelažai?
Atskiroms atlikėjų grupėms, įskaitant chorą, numatytas stacionarios elektra valdomos kintamo aukščio platformos su integruotu laiptais. Į chorą yra pakylama stacionariais laiptais, esančiais užkulisiuose.
– Kokie specialistai yra atsakingi už salių akustikos kokybę? Kokia jų patirtis?
Akustika ir scenos technologijomis rūpinasi suomių kompanija „Akukon“, turinti atstovybę Lietuvoje, bendradarbiaudama su „Kahle acoustics“ iš Belgijos.
– Kokių koncertų dalyvių ir klausytojų asmeninio transporto laikymo galimybės prie pastato?
Dalis dalyvių, o jei jų bus nedaug – ir visi, asmeninius automobilius gali palikti požeminėje aikštelėje šalia jiems skirto įėjimo į pastatą; klausytojai parkuosis jiems skirtoje antžeminėje arba požeminėje aikštelėse kiek toliau, greta H. ir O. Minkovskių gatvės.
– Ar pagalvota apie klausytojų komforto sąlygas pasiekiant Koncertų salę ir po renginio (dažniausiai jau tamsiu paros laiku) saugiai grįžta į kitus miesto rajonus?
Greta Koncertų centro suprojektuotas ir jau pradedamas statyti naujas pėsčiųjų ir dviračių tiltas į Nemuno salą, reikšmingai gerinsiantis susisiekimą su Kauno senamiesčiu ir naujamiesčiu. Šalia pastato yra numatytos viešojo susisiekimo stotelės.
– Ar nevertėtų susilaikyti nuo skubiai nuspręsti, kad vardo iki jos nepradės eksploatacijos ir nebus aiški jos kokybė bei paskirtis? Tuo labiau, kai MK Čiurlionio vardas Kaune pakankamai įamžintas, o pats kūrėjas su miesto istorija tiesiogiai nebuvo susietas. Abejonių dėl išankstinio salės pavadinimo viešai išsakė ir Čiurlionio giminaitis pianistas Rokas Zubovas.
Dar tarptautinio architektūrinio konkurso sąlygose 2017 metais buvo paskelbta, kad ši salė bus pavadinta MK Čiurlionio vardu. Pavadinimas buvo renkamas kauniečių atskirame balsavime 2017 metų pradžioje. Todėl kurdami šį objektą kėlėme sau klausimą – kaip galėtume netiesiogiai perteikti jo „čiurlioniškumą“. Mums atrodo, atspindys ar atspindžio jausmas dalyvauja dažname menininko kūrinyje. Todėl pastatą slinktelėjome iš sklypo vidurio į pakraštį, į ribą tarp kranto ir Nemuno. Pastatas savimi formuoja pusiasalį, pakilus upei koncertų salėje bus apsupta vandens. Suprantame, to nepakanka – MK Čiurlionio vardas įpareigoja pasiekti aukščiausius salės kokybinius funkcinius parametrus. Stengsimės.
Tuo metu Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis teigia neabejojantis, kad būsimas koncertų centras taps ypatingu traukos centru: „Miestas jau seniai įdėjo daug darbo organizuojant tarptautinį architektūrinį konkursą. Visa tai darėme ne dėl tuščio prestižo, bet siekdami aiškaus rezultato – geriausio pasirinkimo idėjime ir aukščiausių kompetencijų projektuotojus. šįkart lietuviai buvo geriausi pasauliniu mastu. Siūlau pasikliauti mūsų tautiečių profesionalumu. Tikiu, kad jų kūrinys bus dar vienas naujas Kauno simbolis, kuris taps traukos objektu visos Lietuvos žmonėms.“
2017 m. birželį Kauno miesto užsakymu tarptautinį architektūrinį konkursą surengusi Didžiosios Britanijos konsultacijų kompanija „Malcolm Reading Consultants“ atkreipė viso pasaulio architektų dėmesį. Dalyvavo architektai net iš 36 šalių – pateiktas 119 pasiūlymų.
Komisija, vadovaujama paties Malcolmo Readingo, atrinko tris laureatus. Tik priėmus galutinius vertintojų sprendimus, tapo aišku, kad pirmąją vietą pelnė „Paleko Archstudijos“ darbas.
